Peru

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Perú arba República del Perú; kečujų k.: Piruw) yra valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Peru geografiškai įvairi valstybė. Išskiriamos trys visiškai skirtingos klimato zonos: Costa arba (Ramiojo vandenyno pakrantė), Sierra (Andų kalnai) ir Selva (Amazonijos miškai). Tačiau tai pakankamai paviršutiniškas skirstymas, kadangi ir šie trys regionai nėra pakankamai vienodi. Smulkiau skirstant išskiriami 8 regionai:

• Chala (vandenyno pakrantė)
• Yunga (derlingi kalnų slėniai)
• Quechua (pietinis regionas)
• Suni (aukštikalnės)
• Puna (Altiplano dalis)
• Janca
• Rupa-Rupa (kalnų džiunglės)
• Omagua (lygumų džiunglės)

Dėl šaltosios Peru srovės šaliai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas. Peru pietuose, šalia Čilės sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma – Atakamos dykuma. Nuo čia iki pat Limos, kuri yra maždaug Peru pakrantės viduryje, lyja labai retai. Sostinėje Limoje beveik niekad nelyja, tačiau dažnai laikosi labai drėgnas rūkas.

Į šiaurę nuo Limos žemės kokybė ir lietaus kiekis didėja, todėl čia įmanoma žemdirbystė ne tik upių deltose. Temperatūra svyruoja nuo 12 °C žiemą iki 35 °C vasarą.

Iškart už pakrantės prasideda Andų kalnai. Šiame regione kai kurie kalnai iškyla daugiau nei 6000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias Peru taškas Anduose esantis Uaskarano kalnas, kurio aukštis 6768 m virš jūros lygio. Tarp kalnų grandinių yra aukšta plynaukštė Altiplanas. Čia yra Titikaka ežeras 3800 m aukštyje, pusiau Peru ir Bolivijoje. Titikakos ežeras didžiausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti ežero dalis yra 8340 km² ploto. 3300 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra apie 16 °C. Didesni šio regiono miestai yra Uarasas ir Kuskas. Šalia Kusko yra ir legendinis inkų miestas Maču Pikču.

Už Andų prasideda tropinių miškų regionas Selva. Metinė vidutinė temperatūra ten siekia 26 °C, o metinis kritulių kiekis 3800 mm per metus. Čia prasideda Amazonė, kuri teka Brazilijos link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas šiame regione yraIkitosas. Iš Limos jis pasiekiamas tik lėktuvu arba laivu.

Didžiausi miestai

1. Lima – 6 100 000 gyv.,
2. Truchiljas – 650 000 gyv.,
3. Arekipa – 621 000 gyv.,
4. Kaljao – 572 000 gyv., Limos priemiestis,
5. Čiklajas – 410 000 gyv.,
6. Piura – 340 000 gyv.,
7. Ikitosas – 300 000 gyv.,
8. Kuskas – 300 000 gyv.,
9. Uankajas – 300 000 gyv.

Ekonomika

Peru valstybė, kurios pajamos paremtos daugiausia pramonės produkcija ir žemės ūkiu. Derlinguose upių slėniuose, drėkinamose žemėse auginami kukurūzai, kviečiai, medvilnė, cukranendrės, vaisiai. Kalnuose kavos plantacijos. Selvoje kertami miškai. Viena svarbiausių šalies ūkio šakų – žvejyba. Šalis užima labai aukštas vietas pagal 1 gyventojui sugaunamos žuvies kiekį.

Andų kalnai turtingi naudingųjų iškasenų. Išgaunamas cinkas, sidabras, geležies rūda, švinas, varis, akmens anglys, alavas, auksas. Peru šiaurės vakaruose yra naftos telkinių.

Pramonė daugiausia apdirba maisto produktų žaliavas, perdirba žuvį; metalurgija. Svarbiausios eksporto prekės yra žuvies produktai, auksas ir kiti metalai, nafta, kava, medvilnė, cukrus. Svarbiausi prekybiniai partneriai: JAV, Kolumbija, Kinija,Japonija, Čilė.

Kadangi Peru valstybėje daug istoriniu, gamtiniu atžvilgiu reikšmingų vietų, todėl intensyviai vystomas turizmas.

Demografija

Peru išsiskiria tuo, kad net 45 % jos gyventojų sudaro gryni indėnai: inkų palikuonys – kečujai (skirstomi į atskiras etnines grupes), aimarai, įvairios nedidelės Amazonijos indėnų gentys. Taip pat didelė gyventojų dalis metisai. Baltaodžiai kreolaisudaro vos 10 % perujiečių. Yra juodaodžių, išeivių iš Kinijos, Japonijos.

Nors dauguma šalies gyventojų neispaniškos kilmės, tačiau pagrindinė valstybinė kalba, naudojama visose gyvenimo sferose yra ispanų. Kečujų ir aimarų kalbos taip pat turi valstybinės kalbos statusą, tačiau jomis kalba daugiausia tik indėnai. Šios kalbos vis labiau praranda savo svarbą, kadangi vis daugiau indėnų jau kalba tik ispaniškai.

Indėnų tarpe gana aukštas neraštingumo rodiklis, tuo tarpu ispanakalbiai dauguma raštingi. Bendras Peru raštingumo rodiklis 87,7 %.

Peru – katalikiška šalis. 81 % šalies gyventojų išpažįsta katalikybę. Yra protestantiškų tikėjimų atstovų. Nuošaliuose kalnų rajonuose ir Amazonijoje dar yra vietinius tikėjimus išpažįstančių indėnų genčių.

Peru vidutinis gyventojų tankumas 22 žm./km². Tačiau gyventojai šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Tankiai gyvenami pakrantėse esantys upių slėniai. Net 8 mln. iš 27 mln. perujiečių gyvena Limoje ir jos apylinkėse. Dėl spartaus augimo miestas susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis. Tuo tarpu kalnai, o ypač Amazonija gyvenama labai retai.

Kultūra

Peru kultūra unikali, kadangi susiformavo veikiant, iš vienos pusės, ispanų užkariautojams ir jų atnešto katalikų tikėjimo, iš kitos pusės, ypatingai kaimiškose vietovėse, išliko daug tradicijų, kurios siekia dar inkų ir kitas kultūras, egzistavusias dar prieš užkariaujant ispanams.

Apie 85 proc. Peru gyventojų yra katalikai (prievartinės užkariautojų misionieriškos veiklos rezultatas), tačiau didelė dalis senųjų tradicijų išliko ir katalikiškuose ritualuose. Paskutiniu metu didelę sėkmę turi evangelikų sektos.

Šalyje išlikę daug šimtmečius siekiančią senovinę indėnų kultūrą menančių šventyklų, tvirtovių, piramidžių. Senovinė inkų ir kitų indėnų kultūrų dvasia vis dar gyva atskirose indėnų bendruomenėse, nors daugelis senųjų amerikiečių jau praradę saitus su protėviais ir taikosi prie moderniųjų tradicijų.

Kultūrinis gyvenimas susitelkęs keliuose didžiuosiuose miestuose. Vien tik Limoje gyvena apie trečdalį šalies gyventojų. Ši tendencija turi ir didelių socialinių pasekmių: skurdas ir nusikalstamumas Limoje tiesiog krenta į akis. Limoje galima gėrėtis daugeliu kolonijinio stiliaus prašmatnių pastatų.

Muzika

Vienas iš gyvųjų senųjų kultūrų palikimų – muzika. Ypatinga, tik Andų regionui būdinga muzika dažnai skamba įvairiose šalies vietose, bei garsina šalį pasaulyje. Įvairiais pučiamaisiais instrumentais (quena, pinkillo, erke, siku) atliekama muzika atgaivina senasias kultūras. Viena garsiausių Andų muziką populiarinančių Peru grupių – Sukay. Ispaniškos kultūros pakrantėje populiari salsa, latina pop muzika. Viena iš tradicinių regiono melodijų ir šokių – marinera.