?il?

?il?s Respublika yra Piet? Amerikos �alis, kuri �iaur?je ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose � su Argentina.

?il? i�sid?s?iusi ilga juosta tarp And? kaln? ir Ramiojo vandenyno pakrant?s. �alies plotis 15-355 km, o ilgis � net 4300 km. Kranto linijos ilgis � 6435 km. �iaurin?s ir centrin?s ?il?s pakrant? ma�ai rai�yta, ta?iau pietin?je � gausyb? ?lank?, pusiasali?, u�ut?ki?, fjord?. Ten gausu ma�? ir didesni? kalnuot? sal?, sudaran?i? ?il?s salyn?. Svarbiausia jo sala � ?iloj?. Pietuose yra Ugnies �em?s salynas � ?ilei priklauso vakarin? Ugnies �em?s salos dalis, bei daugyb? ma�esni? sal? (Horno, Navarino, Host?s, �v. Inesos ir kt.). Be to, ?ilei priklauso keletas sal? Ramiojo vandenyno platyb?se: Velyk? sala, Sala i Gomeso, Chuano Fernandeso, Desventurdaso salos.

Visu rytiniu �alies pakra�?iu driekiasi And? kalnai. Juose yra auk�?iausia �alies vieta � Ochos del Saladas (6880 m). Pietin?je dalyje (ypa? tarp 37-43� p. pl.) intensyviai pasirei�kia vulkanizmas: da�ni �em?s dreb?jimai, gausu veikian?i? ugnikalni? (Ljaima, ?aitenas, Osornas, Viljarika, Hadsonas ir kt.). �iaurin?je ir centrin?je dalyje tarp kaln? ir vandenyno driekiasi siaura lyguma, o pietuose kalnai tiesiogiai siekia j?r?. Kalnai labai turtingi i�kasenomis (varis, molibdenas, salietra, gele�is, cinkas,siera, auksas, sidabras ir kt.).

D?l �alies geografin?s pad?ties klimatas labai ?vairus: �iaur?je tropinis, veikiamas �altosios Peru srov?s; temperat?ra vasar? ~20-25 �C, �iem? 10-15 �C. Krituli? labai ma�ai (<100 mm/m.), da�nai nelyja kelis metus i� eil?s. Centrin?je dalyje b?dingas subtropinis, dr?gnas klimatas: temperat?ra vasar? 15-25 �C, �iem? 5-10 �C, vidutinis metinis krituli? kiekis 2000�2500 mm. Toliau einant ? pietus klimatas kei?iasi nuo vidutini? platum? iki subantarktinio. Temperat?ros vasar? svyruoja apie 10-15 �C, �iem? � apie 0-5 �C, da�nas sniegas. Krituli? gausu 2500-3000 mm, ypa? Valdivijos regione 6000-7000 mm.

�iaurin?je �alies dalyje pastovi? vandens telkini? beveik n?ra, didesn?s up?s � Loa, Lauka. Centrin?je ir pietin?je dalyse upi? tinklas tankus, jos trumpos, bet labai vandeningos (Bio Bio, Akonkagva, Buenas, Valdivija, Maul?), gausu ledynini? kaln? e�er? (Cheneral Karera, Ljankihu?, O'Higinso e�eras, Rankas, Todos los Santosas ir kt.).

�iaurin? ?il?s dal? u�ima sausiausia pasaulyje, visi�kai negyva Atakamos dykuma. Centrin?je dalyje auga kr?mynai, laur?, buk? s?�alynai, daugelis teritorij? sukult?rinta, paversta vynuogynais. Pietuose auga Valdivijos dr?gnieji mi�kai, o pa?iuose pietuose, kaln? pa�lait?se � tundros augalija.

Ekonomika

�alies ekonomika remiasi nauding?j? i�kasen? eksportu. Varis yra svarbiausia i�kasena, pagal kuri? �alis pirmauja pasaulyje. 15% �alies gyventoj? ver?iasi �emes ?kiu. Pagrindiniai �em?s ?kio produktai yra vynuog?s, obuoliai, kriau�?s, svog?nai, avi�os, �paragai, pupel?s. �vejyba ir mi�k? ?kis yra svarbios ekonomikos �akos.

Pagrindiniai �alies importo produktai yra nafta ir jos produktai, gamtin?s dujos, ?vair?s chemikalai, telekomunikacijos ?ranga. Be vario, �alis dar eksportuoja vaisius, �uv?, popieri?, jo mas?, vyn?. Pagrindiniai main? partneriai yra JAV, Kinija, Brazilija,Argentina, Piet? Kor?ja.

Demografija

Dauguma ?il?s gyventoj? yra europie?i? palikuonys.[1] [2] [3] Gyventoj? daugum? sudaro kolonist? Ispan? (ypa? Baskai), palikuonys bei v?lesniais laikais imigrav? Vokietijos, Pranc?zija, Italija, Graikija,�veicarija, Skandinavijos (ypa? �vedijos), Jungtin?s Karalyst?s ir Airijos, Ryt? Europos (Lenkijos, Rusijos ir Kroatijos).

Vietiniai ind?nai sudaro 3,2 % gyventoj?. Did�ioji j? dauguma � mapu?iai, gyvenantys daugiausia Araukanijos regione. �iaur?je yra aimar?, Velyk? saloje gyvena rapanujai, o pietin?se salose dar i�lik? keletasalakaluf?.

�alyje daugiausiai vartojama ispan? kalba, kuri yra vienintel? oficiali kalba.