Meksika
Meksikos Jungtin?s Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) (Meksika) (isp. M�xico) yra federalin? konstitucin? respublika �iaur?s Amerikoje. Ribojasi su JAV �iaur?je, Gvatemala ir Belizu pietry?iuose, Ramiuoju vandenynuvakaruose, Karib? j?ra bei Meksikos ?lanka rytuose. �alis u�ima beveik 2 mln. km� plot?[2] ir yra 5-ta i� did�iausi? Amerik? �emyn? valstybi? ir 14-ta tarp did�iausi? nepriklausom? valstybi? pasaulyje. �alyje gyvena 109 mln. gyventoj?[3] ir tai yra did�iausia pagal gyventoj? skai?i? ispani�kai kalbanti valstyb?[4] bei 11-a pagal gyventoj? skai?i? pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta i� 31 valstijos ir sostin?s Meksiko.
Meksika yra vienintel? Lotyn? Amerikos valstyb? TEBIPO nar? (nuo 1994 m.) �alis laikoma naujai industrializuota valstybe[5][6][7][8] turinti 11-a did�iausi? BVP pagal perkamosios galios paritet? pasaulyje. Ekonomi�kai glaud�iai bendradarbiauja su NAFTA, kur? ir pati yra pasira�iusi, nar?mis.
Meksikos valstyb? yra �iaur?s Amerikos pietuose. Ji �iaur?s Amerikos �emyne t?siasi nuo �iaur?s vakar? ? pietry?ius daugiau nei 3000 km, susiaur?dama ties Tehuantepeko s?smauka pietuose ir besit?sdama ? �iaur?s rytus Jukatano pusiasaliu. �iaur?je ribojosi su JAV, pietuose � su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Meksikos ?lanka ir Karib? j?ra, vakarinius � Ramusis vandenynas. Meksikos pakrant?s ilgis - 9330 km. Kalifornijos ?lanka skiria pagrindin? dal? nuo Kalifornijos pusiasalio. Did�i?j? dal? �alies pavir�iaus u�ima kalnai, ta?iau ?ia yra ir tropini? mi�k?, ir saul?s i�degint? dykum?. Centrin?je �alies dalyje esan?io Meksikos kalnyno �iaur?je vyrauja pusdykum?s ir dykumos. Auk�?iausia jos vieta � Orisabos ugnikalnis (5700 m), �emiausia � Salados lag?na (-10 m). Ilgiausia Meksikos up? yra Bravo del Nort? (1906 km, bendras ilgis � 3003 km).
�
Bio?vairov?
Meksika yra viena i� 18 vadinam?j? �megadiversini?� valstybi?. �alyje egzistuoja apie 200 mln. skirting? organizm? r?�i?, o tai sudaro 10�12 % viso pasaulio bio?vairov?s.[11] Meksika pirmauja ropli?, kuri? ?ia egzistuoja 707 r?�ys, bio?vairove pasaulyje, taip pat yra 2-a �induoli?, kuri? egzistuoja 438 r?�ys, ketvirta varliagyvi? (290 r?�i?) bei ketvirta floros (26 000 r?�i?) pasaulyje pagal bio?vairov?.[12] Meksika taip pat laikoma 2-?ja pasaulio did�iausia ekosistema ir ketvirta pagal vis? ?ia paplitusi? organizm? r?�i? skai?i?, kuri? 2500 yra saugomos Meksikos ?statym?.[13] Meksikos vyriausyb? suk?r? �Nacionalin? Informacijos apie Bio?vairov? Sistem?�, kurios tikslas yra tirti ir prisid?ti prie ekosistem? ekologin?s pusiausvyros i�laikymo.
170 000 km� vadinami �Apsaugotais gamtos plotais� (Areas Naturales Protegidas), kuriems priklauso 34 rezervatai (nepakitusios ekosistemos), 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi d?l savo estetin?s, mokslin?s ir istorin?s vert?s), 26 saugomos floros ir faunos plotai, 4 saugom? gamtos i�tekli? (dirvo�emio, hidrologini? telkini? ir mi�k?) ir 17 draustini? (d?l bio?vairov?s turtingumo).
Atradus Amerikas Europai buvo pristatytos iki tol ne�inomos maistini? augal? r?�ys, kai kurios j? davusios did�iul? ind?l? Europos nacionalin?ms virtuv?ms: i� Amerikos atkeliavo kakava, pomidorai, kukur?zai, vanil?, avokadai, guavos, ?ajotai,batatai, chikama, daugyb? pup? r?�i? ir dar didesn? ?ili pipir? ?vairov?.
�
Ekonomika
Meksika yra 12 pasaulyje ir antra Lotyn? Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonomin?s kriz?s 1994 � 1995 metais, �alis �enkliai atsigavo. 2002 m. kilusi Piet? Amerikos kriz? jos stipriai nepaliet? ir, po stagnacijos periodo 2001 m., ekonomika, nors ir l?tai, bet auga. Ta?iau i�lieka didelis atotr?kis tarp skurd�iausi? ir turtingiausi? �moni? sluoksni?. Pagrindin? prekybos partner? � JAV.
�
Mokslas ir technologijos
Pasaulyje gars?s Meksikos mokslininkai ir i�rad?jai: Luisas Miramontesas, kontracepcin?s piliul?s i�rad?jas, Manuelis Mondragonas, pirmojo automatinio �autuvo i�rad?jas, Gilermo Gonsalesas Kamarena, i�rad?s �chromoskopin? televizoriaus adapter?� ir �trispalv? sistem?� bei Mario J. Molina, gav?s Nobelio chemijos premij?. UNAM baig?s Rodolfo Neri Vela, buvo pirmasis ? kosmos? nuskrid?s meksikietis (kaip vienas STS-61-B misijos 1985 m. dalyvi?.)
�
�em?s ?kio produktai
Daugiau kaip pus? Meksikos gyventoj? gyvena ir dirba kaime, augina pluo�tinius bei maistinius augalus. Ta?iau vis daugiau ?kinink? augina eksportui kav?, medviln?, cukranendres ir pomidorus. �ios pelningos kult?ros i�stumia i� dirbamos �em?s tuos pas?lius, kurie meksikie?iui b?tini maistui. Daugelis ?kinink? yra kooperatyv? nariai ir, suvienydamis savo ribotus i�teklius, padeda vieni kitiems.
�
Gyventojai
Meksikoje gyvena apie 106 mln. �moni? (2005 met? duomenys). Tai antra did�iausia pagal gyventoj? skai?i? Lotyn? Amerikos �alis ir did�iausia ispani�kai kalbanti �alis pasaulyje.
Metinis Meksikos gyventoj? prieaugis drasti�kai suma�?jo nuo 3,5 % 1965 m. iki 0,99 % 2005 m. 2006 m. vidutin? gyvenimo trukm? buvo 75,4 m. (vyr? - 72,6 m. ir moter? - 78,3 m.) Ilgaam�i�kiausi �emutin?s Kalifornijos, federacin?s apygardos (vid. 75,9 m.) ir Nuevo Leono (vid. 75,6 m.) gyventojai, trumpaam�i�kiausi - ?iapaso (vid. 72,9 m.), Oachakos ir Gerero (vid. 73,2 m.) gyventojai. Mirtingumas 1970 m. buvo 9,7/1000 �m.; 2001 m. skai?ius nukrito iki 4,9/1000 (vyr?) ir 3,8/1000 (moter?). Da�niausia mirties problema (2001 m. duomenimis) buvo �irdies ligos (14,6 % vyr? ir 17,6 % moter?) bei v?�ys (11 % vyr? ir 15,8 % moter?).
Meksikoje vyksta sparti urbanizacija, beveik 75 % gyvena miestuose. Penkiose dd�iausiose gyvenviet?se Meksikoje (Did�iajame Meksike, Did�iajame Gvadalachare, Did�iajame Monter?juje, Did�iojoje Puebloje ir Did�iojoje Tolukoje) susitelk? 30 % visoje �alyje gyvenan?i? �moni?. Vidaus migracijos modeliuose neigiama �moni? migracija pastebima federacin?je apskrityje, teigiama - �iaur?s vakarin?se ir pietrytin?se valstijose. Tinklin? migracija neigiama (-4,7 �m./1000); daugiausiai emigruojama ? JAV.
�
Imigracija
Meksike gyvena daugiausia JAV pilie?i? emigrant? (1 mln., 1999 m.),[15] o tai sudaro 1 % Meksikos gyvenoj? ir 25 % vis? gyvenan?i? JAV pilie?i? emigrant? pasaulyje. Taip pat daug emigrant? i� Centrin?s ir Piet? Amerik?, daugiausia i� Argentinos, Brazilijos, ?il?s, Kolumbijos, Peru, Kubos,Venesuelos, Gvatemalos ir Belizo. Nors skai?iai skiriasi (tarp 30 000 ir 150 000), argentinie?i? bendruomen? laikoma antra did�iausia u�sienie?i? bendruomene �alyje.[16][17] Per vis? XX a. Meksika buvo prieglobstis persekiojamiems lotyn? amerikie?iams ir europie?iams (daugiausia ispanamspenktajame de�imtmetyje).
�
Etnografija
60-80 % gyventoj? sudaro metisai (ind?n? ir balt?j? palikuonys), 30 % ind?nai (ta?iau, pasak vyriausyb?s, kuri pagrindiniu kriteriju laiko kalb?, ind?n? yra ne daugiau kaip 10 %), 9 % baltieji.
�
Kalba
Meksikoje n?ra de jure konstitucin?s valstybin?s kalbos federaliniu mastu.[18] Vietini? taut? lingvistini? teisi? pagrindiniame ?statyme numatoma valstybine laikyti ispan? kalb?, vartojam? 97 % Meksikos gyventoj?, kuri yra lygiavert? su vietin?mis kalbomis ten, kur jos vartojamos, neatsi�velgiant ? kalban?i?j? skai?i?.[19] Kartu su ispan?, �ioms kalboms ?statymai numato �valstybini? kalb?� status?.
�
Religija
Skirtingai nei kai kuriose kitose Lotyn? Amerikos valstyb?se, Meksikoje n?ra valstybin?s religijos, o 1917 m. Konstitucija ir antiklerikaliniai ?statymai ba�ny?ios veikl? netgi riboja ar ki�asi ? pastarosios reikalus. Vyriausyb? ba�ny?ios finansi�kai neremia ir ba�ny?ia nedalyvauja valstybiniame �vietime.
Paskutinio gyventoj? sura�ymo duomenimis, 95 % gyventoj? save priskiria krik�?ionims. Katalikai sudaro 89 %[20] vis? gyventoj?, i� kuri? 47 % kas savait? eina ? ba�ny?i?[21]. Remiantis �iais duomenimis Meksikos katalik? bendruomen? yra 2-a did�iausi? pasaulyje po Brazilijos.
Apie 6 % (vir� 4,4 mln. �moni?) yra protestantai,[20] kuri? did�iausi? dal? sudaro sekmininkai ir charizmatai (vadinami neosekmininkais gyventoj? sura�yme).[20] Taip pat gan didelis septintosios dienos adventist? skai?ius (0,6 mln.)[23] 2000 m. sura�ymo duomenimis ?ia gyvena vir� 1 milijono Jehovos liudytoj?.
Mormon? Ba�ny?ia tvirtina, es? 2009 m. �i? religij? i�pa�?stan?i?j? skai?ius vir�ijo milijon?.
Islamas Meksike praktikuojamas labai ma�os musulmon? bendruomen?s. J? yra Toreono mieste, Koahuiloje ir (ma�daug 300) San Kristobal de las Kasase, ?iapasase.
Meksikos �yd?, kuri? istorijos prad�ia Meksikoje galime lankyti 1521 m., kai Hernanas Kortesas su konvers? pagalba nukariavo actekus, anot INEGI vykdyto valstybinio gyventoj? sura�ymo, yra vir� 45 000.
Meksikoje budistai sudaro ma�um? - j? ?ia apie 108 000., t. y. beveik 0,001 %.
Beveik 3 mln. (t. y. apie 0,03 % vis? gyventoj?) 2000 m. sura�yme nepriskyr? sav?s jokiai religijai.
1992 m. Meksika panaikino daugel? suvar�ym? Katalik? Ba�ny?iai ir kitoms religijoms: visoms religjoms u�tikrino teis?tum?, suteik? ribot? teis? ? nuosavyb? ir panaikino dvasinink? skai?iaus apribojim? �alyje. Iki reformos kunigai netur?jo balsavimo teis?s, ta?iau ir dabar jie negali b?ti renkami.
�
�vietimas ir sveikatos apsauga
Nuo ankstyvojo de�imtojo de�imtme?io Meksika yra pasiekusi tarpin? gyventoj? sveikatos lyg?, kai kuriems rodikliams, tokiems kaip mirtingumas, b?nant pana�iems ? i�sivys?iusi? valstybi?. Nors kiekvienam meksikie?iui sveikatos prie�i?r? garantuoja valstyb?, 2002 m. 50,3 mln. meksikie?i? nebuvo apsidraud? savo sveikatos. Valstyb? deda pastangas padidinti apsidraudusi?j? skai?i? ir 2011 m. b?ti pasiekus visuotin? sveikatos prie�i?ros lyg?.
2009 m. baland? Meksikoje kilo H1N1 kiauli? gripo epidemija, kuri i�plito ir kitose valstyb?se bei nuo kurios mir? 150 �moni?.
Meksikos medicinin? infrastrukt?ra visuomoje gerai i�vystyta, ypa? didmies?iuose,[33][34] ta?iau kaimo vietov?se ir vietin?se bendruomen?se vis dar nepakankama sveikatos apsauga, kurie nor?dami gauti specializuotas sveikatos pie�i?ros paslaugas, turi vykti ? artimiausias urbanizuotas zonas.
�alies finansuojamos institucijos, Meksikos socialin?s apsaugos institutas ir Institutas socialinei apsaugai ir valstyb?s darbuotoj? paslaugoms, vaidina svarbiausi? vaidmen? u�tikrinant sveikatos ir socialin? apsaug?. Priva?ios sveikatos paslaugos taip pat svarbios ir sudaro 13 % vis? medicinini? sektori? �alyje.
Pradinis ir pagrindinis �vietimas (9 klas?s) yra nemokamas ir privalomas.
97,7 % (98,4 % vyr? ir 96,8 % moter?) meksikie?i? ra�tingi.
�
Kult?ra
Meksikoje susipynusios ikikolumbini? civilizacij? ir ispan? kult?ros, taip pat egzogenini? kult?ros element? vis? pirma i� JAV.
Meksikos kino aukso am�iuje, praeito am�iaus penktajame ir �e�tajame de�imtme?iais, meksikie?i? kino pramon? gal?jo var�ytis su tuometiniu Holivudu.
�
Virtuv?
Meksikie?i? patiekalai gars?ja stipriais ir ?vairiais aromatais, spalvingu papuo�imu ir prieskoni? ?vairove. Meksikie?i? virtuv?je stipriai jau?iamas prie�kolumbini? civilizacij?, ypa? actek? ir maj?, paveldas, susimai�?s su ispan? kolonist? pristatytomis naujov?mis. Netrukus konkistador? vartot? ingredient? - ry�i?, jautienos, kiaulienos, vi�tienos, vyno, ?esnak? ir svog?n? - s?ra�? ilgainiui papild? vietini? naudojami produktai: kukur?zai, pomidorai, vanil?,avokadai, papajai, ananasai, ?ili pipirai, pupos, moli?gai, citrinos (lim�n), batatai, �em?s rie�utais ir kalakutiena.
Geriausiai pasaulyje �inomi ir paplit? meksikie?i? patiekalai, tai - �okoladas, taco, kvesadila, en?ilada, burito, tamale ir kt. Populiaresni tipi�ki regioniniai patiekalai - mole pablano, ?iles en nogada ir ?alupos Puebloje, kabrito irma?aka monter?juje, ko?inita pibil Jukatane, tlajudasa Oachakoje ir daug kit?.
�
Sportas
Meksikoje, kol kas vienintel?je i� Lotyn? Amerikos �ali?[37], vyko 1968 m. vasaros olimpin?s �aidyn?s.
Populiariausias sportas Meksikoje - futbolas. Manoma, kad j? XIX a. pab. meksikie?iams pristat? korn? �achtininkai. �alyje 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo ?empionatas, o 1986 m. � XIII pasaulio futbolo ?empionatas. Tai pirmoji �alis, kurioje buvo rengiamos pasaulio pirmenyb?s antr?kart.
