Meksika

Meksikos Jungtinės Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) (Meksika) (isp. México) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynuvakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mln. km² plotą[2] ir yra 5-ta iš didžiausių Amerikų žemynų valstybių ir 14-ta tarp didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena 109 mln. gyventojų[3] ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė[4] bei 11-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko.

Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos valstybė TEBIPO narė (nuo 1994 m.) Šalis laikoma naujai industrializuota valstybe[5][6][7][8] turinti 11-a didžiausią BVP pagal perkamosios galios paritetą pasaulyje. Ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauja su NAFTA, kurį ir pati yra pasirašiusi, narėmis.

Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km, susiaurėdama ties Tehuantepeko sąsmauka pietuose ir besitęsdama į šiaurės rytus Jukatano pusiasaliu. Šiaurėje ribojosi su JAV, pietuose – su Belizo valstybe ir Gvatemalos valstybe. Rytinius krantus skalauja Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Meksikos pakrantės ilgis - 9330 km. Kalifornijos įlanka skiria pagrindinę dalį nuo Kalifornijos pusiasalio. Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropinių miškų, ir saulės išdegintų dykumų. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos. Aukščiausia jos vieta – Orisabos ugnikalnis (5700 m), žemiausia – Salados lagūna (-10 m). Ilgiausia Meksikos upė yra Bravo del Nortė (1906 km, bendras ilgis – 3003 km).

Bioįvairovė

Meksika yra viena iš 18 vadinamųjų „megadiversinių“ valstybių. Šalyje egzistuoja apie 200 mln. skirtingų organizmų rūšių, o tai sudaro 10–12 % viso pasaulio bioįvairovės.[11] Meksika pirmauja roplių, kurių čia egzistuoja 707 rūšys, bioįvairove pasaulyje, taip pat yra 2-a žinduolių, kurių egzistuoja 438 rūšys, ketvirta varliagyvių (290 rūšių) bei ketvirta floros (26 000 rūšių) pasaulyje pagal bioįvairovę.[12] Meksika taip pat laikoma 2-ąja pasaulio didžiausia ekosistema ir ketvirta pagal visų čia paplitusių organizmų rūšių skaičių, kurių 2500 yra saugomos Meksikos įstatymų.[13] Meksikos vyriausybė sukūrė „Nacionalinę Informacijos apie Bioįvairovę Sistemą“, kurios tikslas yra tirti ir prisidėti prie ekosistemų ekologinės pusiausvyros išlaikymo.

170 000 km² vadinami „Apsaugotais gamtos plotais“ (Areas Naturales Protegidas), kuriems priklauso 34 rezervatai (nepakitusios ekosistemos), 64 nacionaliniai parkai, 4 gamtos paminklai (saugomi dėl savo estetinės, mokslinės ir istorinės vertės), 26 saugomos floros ir faunos plotai, 4 saugomų gamtos išteklių (dirvožemio, hidrologinių telkinių ir miškų) ir 17 draustinių (dėl bioįvairovės turtingumo).

Atradus Amerikas Europai buvo pristatytos iki tol nežinomos maistinių augalų rūšys, kai kurios jų davusios didžiulį indėlį Europos nacionalinėms virtuvėms: iš Amerikos atkeliavo kakava, pomidorai, kukurūzai, vanilė, avokadai, guavos, čajotai,batatai, chikama, daugybė pupų rūšių ir dar didesnė čili pipirų įvairovė.

Ekonomika

Meksika yra 12 pasaulyje ir antra Lotynų Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonominės krizės 1994 – 1995 metais, šalis ženkliai atsigavo. 2002 m. kilusi Pietų Amerikos krizė jos stipriai nepalietė ir, po stagnacijos periodo 2001 m., ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių. Pagrindinė prekybos partnerė – JAV.

Mokslas ir technologijos

Pasaulyje garsūs Meksikos mokslininkai ir išradėjai: Luisas Miramontesas, kontracepcinės piliulės išradėjas, Manuelis Mondragonas, pirmojo automatinio šautuvo išradėjas, Gilermo Gonsalesas Kamarena, išradęs „chromoskopinį televizoriaus adapterį“ ir „trispalvę sistemą“ bei Mario J. Molina, gavęs Nobelio chemijos premiją. UNAM baigęs Rodolfo Neri Vela, buvo pirmasis į kosmosą nuskridęs meksikietis (kaip vienas STS-61-B misijos 1985 m. dalyvių.)

Žemės ūkio produktai

Daugiau kaip pusė Meksikos gyventojų gyvena ir dirba kaime, augina pluoštinius bei maistinius augalus. Tačiau vis daugiau ūkininkų augina eksportui kavą, medvilnę, cukranendres ir pomidorus. Šios pelningos kultūros išstumia iš dirbamos žemės tuos pasėlius, kurie meksikiečiui būtini maistui. Daugelis ūkininkų yra kooperatyvų nariai ir, suvienydamis savo ribotus išteklius, padeda vieni kitiems.

Gyventojai

Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių (2005 metų duomenys). Tai antra didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.

Metinis Meksikos gyventojų prieaugis drastiškai sumažėjo nuo 3,5 % 1965 m. iki 0,99 % 2005 m. 2006 m. vidutinė gyvenimo trukmė buvo 75,4 m. (vyrų - 72,6 m. ir moterų - 78,3 m.) Ilgaamžiškiausi Žemutinės Kalifornijos, federacinės apygardos (vid. 75,9 m.) ir Nuevo Leono (vid. 75,6 m.) gyventojai, trumpaamžiškiausi - Čiapaso (vid. 72,9 m.), Oachakos ir Gerero (vid. 73,2 m.) gyventojai. Mirtingumas 1970 m. buvo 9,7/1000 žm.; 2001 m. skaičius nukrito iki 4,9/1000 (vyrų) ir 3,8/1000 (moterų). Dažniausia mirties problema (2001 m. duomenimis) buvo širdies ligos (14,6 % vyrų ir 17,6 % moterų) bei vėžys (11 % vyrų ir 15,8 % moterų).

Meksikoje vyksta sparti urbanizacija, beveik 75 % gyvena miestuose. Penkiose ddžiausiose gyvenvietėse Meksikoje (Didžiajame Meksike, Didžiajame Gvadalachare, Didžiajame Monterėjuje, Didžiojoje Puebloje ir Didžiojoje Tolukoje) susitelkę 30 % visoje šalyje gyvenančių žmonių. Vidaus migracijos modeliuose neigiama žmonių migracija pastebima federacinėje apskrityje, teigiama - šiaurės vakarinėse ir pietrytinėse valstijose. Tinklinė migracija neigiama (-4,7 žm./1000); daugiausiai emigruojama į JAV.

Imigracija

Meksike gyvena daugiausia JAV piliečių emigrantų (1 mln., 1999 m.),[15] o tai sudaro 1 % Meksikos gyvenojų ir 25 % visų gyvenančių JAV piliečių emigrantų pasaulyje. Taip pat daug emigrantų iš Centrinės ir Pietų Amerikų, daugiausia iš Argentinos, Brazilijos, Čilės, Kolumbijos, Peru, Kubos,Venesuelos, Gvatemalos ir Belizo. Nors skaičiai skiriasi (tarp 30 000 ir 150 000), argentiniečių bendruomenė laikoma antra didžiausia užsieniečių bendruomene šalyje.[16][17] Per visą XX a. Meksika buvo prieglobstis persekiojamiems lotynų amerikiečiams ir europiečiams (daugiausia ispanamspenktajame dešimtmetyje).

Etnografija

60-80 % gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30 % indėnai (tačiau, pasak vyriausybės, kuri pagrindiniu kriteriju laiko kalbą, indėnų yra ne daugiau kaip 10 %), 9 % baltieji.

Kalba

Meksikoje nėra de jure konstitucinės valstybinės kalbos federaliniu mastu.[18] Vietinių tautų lingvistinių teisių pagrindiniame įstatyme numatoma valstybine laikyti ispanų kalbą, vartojamą 97 % Meksikos gyventojų, kuri yra lygiavertė su vietinėmis kalbomis ten, kur jos vartojamos, neatsižvelgiant į kalbančiųjų skaičių.[19] Kartu su ispanų, šioms kalboms įstatymai numato „valstybinių kalbų“ statusą.

Religija

Skirtingai nei kai kuriose kitose Lotynų Amerikos valstybėse, Meksikoje nėra valstybinės religijos, o 1917 m. Konstitucija ir antiklerikaliniai įstatymai bažnyčios veiklą netgi riboja ar kišasi į pastarosios reikalus. Vyriausybė bažnyčios finansiškai neremia ir bažnyčia nedalyvauja valstybiniame švietime.

Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, 95 % gyventojų save priskiria krikščionims. Katalikai sudaro 89 %[20] visų gyventojų, iš kurių 47 % kas savaitę eina į bažnyčią[21]. Remiantis šiais duomenimis Meksikos katalikų bendruomenė yra 2-a didžiausių pasaulyje po Brazilijos.

Apie 6 % (virš 4,4 mln. žmonių) yra protestantai,[20] kurių didžiausią dalį sudaro sekmininkai ir charizmatai (vadinami neosekmininkais gyventojų surašyme).[20] Taip pat gan didelis septintosios dienos adventistų skaičius (0,6 mln.)[23] 2000 m. surašymo duomenimis čia gyvena virš 1 milijono Jehovos liudytojų.

Mormonų Bažnyčia tvirtina, esą 2009 m. šią religiją išpažįstančiųjų skaičius viršijo milijoną.

Islamas Meksike praktikuojamas labai mažos musulmonų bendruomenės. Jų yra Toreono mieste, Koahuiloje ir (maždaug 300) San Kristobal de las Kasase, Čiapasase.

Meksikos žydų, kurių istorijos pradžia Meksikoje galime lankyti 1521 m., kai Hernanas Kortesas su konversų pagalba nukariavo actekus, anot INEGI vykdyto valstybinio gyventojų surašymo, yra virš 45 000.

Meksikoje budistai sudaro mažumą - jų čia apie 108 000., t. y. beveik 0,001 %.

Beveik 3 mln. (t. y. apie 0,03 % visų gyventojų) 2000 m. surašyme nepriskyrė savęs jokiai religijai.

1992 m. Meksika panaikino daugelį suvaržymų Katalikų Bažnyčiai ir kitoms religijoms: visoms religjoms užtikrino teisėtumą, suteikė ribotą teisę į nuosavybę ir panaikino dvasininkų skaičiaus apribojimą šalyje. Iki reformos kunigai neturėjo balsavimo teisės, tačiau ir dabar jie negali būti renkami.

Švietimas ir sveikatos apsauga

Nuo ankstyvojo dešimtojo dešimtmečio Meksika yra pasiekusi tarpinį gyventojų sveikatos lygį, kai kuriems rodikliams, tokiems kaip mirtingumas, būnant panašiems į išsivysčiusių valstybių. Nors kiekvienam meksikiečiui sveikatos priežiūrą garantuoja valstybė, 2002 m. 50,3 mln. meksikiečių nebuvo apsidraudę savo sveikatos. Valstybė deda pastangas padidinti apsidraudusiųjų skaičių ir 2011 m. būti pasiekus visuotinį sveikatos priežiūros lygį.
2009 m. balandį Meksikoje kilo H1N1 kiaulių gripo epidemija, kuri išplito ir kitose valstybėse bei nuo kurios mirė 150 žmonių.
Meksikos medicininė infrastruktūra visuomoje gerai išvystyta, ypač didmiesčiuose,[33][34] tačiau kaimo vietovėse ir vietinėse bendruomenėse vis dar nepakankama sveikatos apsauga, kurie norėdami gauti specializuotas sveikatos piežiūros paslaugas, turi vykti į artimiausias urbanizuotas zonas.

Šalies finansuojamos institucijos, Meksikos socialinės apsaugos institutas ir Institutas socialinei apsaugai ir valstybės darbuotojų paslaugoms, vaidina svarbiausią vaidmenį užtikrinant sveikatos ir socialinę apsaugą. Privačios sveikatos paslaugos taip pat svarbios ir sudaro 13 % visų medicininių sektorių šalyje.

Pradinis ir pagrindinis švietimas (9 klasės) yra nemokamas ir privalomas.

97,7 % (98,4 % vyrų ir 96,8 % moterų) meksikiečių raštingi.

Kultūra

Meksikoje susipynusios ikikolumbinių civilizacijų ir ispanų kultūros, taip pat egzogeninių kultūros elementų visų pirma iš JAV.

Meksikos kino aukso amžiuje, praeito amžiaus penktajame ir šeštajame dešimtmečiais, meksikiečių kino pramonė galėjo varžytis su tuometiniu Holivudu.

Virtuvė

Meksikiečių patiekalai garsėja stipriais ir įvairiais aromatais, spalvingu papuošimu ir prieskonių įvairove. Meksikiečių virtuvėje stipriai jaučiamas prieškolumbinių civilizacijų, ypač actekų ir majų, paveldas, susimaišęs su ispanų kolonistų pristatytomis naujovėmis. Netrukus konkistadorų vartotų ingredientų - ryžių, jautienos, kiaulienos, vištienos, vyno, česnakų ir svogūnų - sąrašą ilgainiui papildė vietinių naudojami produktai: kukurūzai, pomidorai, vanilė,avokadai, papajai, ananasai, čili pipirai, pupos, moliūgai, citrinos (limón), batatai, žemės riešutais ir kalakutiena.

Geriausiai pasaulyje žinomi ir paplitę meksikiečių patiekalai, tai - šokoladas, taco, kvesadila, enčilada, burito, tamale ir kt. Populiaresni tipiški regioniniai patiekalai - mole pablano, čiles en nogada ir čalupos Puebloje, kabrito irmačaka monterėjuje, kočinita pibil Jukatane, tlajudasa Oachakoje ir daug kitų.

Sportas

Meksikoje, kol kas vienintelėje iš Lotynų Amerikos šalių[37], vyko 1968 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Populiariausias sportas Meksikoje - futbolas. Manoma, kad jį XIX a. pab. meksikiečiams pristatė kornų šachtininkai. Šalyje 1970 m. vyko IX pasaulio futbolo čempionatas, o 1986 m. – XIII pasaulio futbolo čempionatas. Tai pirmoji šalis, kurioje buvo rengiamos pasaulio pirmenybės antrąkart.