Ekvadoras

Ekvadoro Respublika (Ekvadoras) � valstyb? Piet? Amerikoje. Ribojasi su Kolumbija �iaur?je, Peru rytuose ir pietuose bei Ramiuoju vandenynu vakaruose.

�

Geografija

Ekvadoras ?sik?r?s ties pusiauju, Ramiojo vandenyno pakrant?je. Kranto linijos ilgis 2337 km. Linija nesmarkiai rai�yta, tik pietuose gilyn ?siterpia Gvajakilio ?lanka. Joje yra Punos sala. Be to, Ekvadorui priklauso 1000 km ? vakarus nuo �emyno nutol?s Galapag? salynas.

�emynin? Ekvadoro dalis skirstoma ? tris ry�kiai besiskirian?ias gamtines sritis: pakrant?s lygum? (Costa), And? kaln? juost? (Sierra) ir Amazon?s �emum? (El Oriente). And? kalnai kaip ir kitur savo centrin?je dalyje, per Ekvador? driekiasi trimis grandin?mis: Ryt? Kordiljera, Vidurio (arba Karali�k?ja) Kordiljera ir Vakar? Kordiljera. Kalnuose i�kil? daug veikian?i? ir jau u�gesusi? ugnikalni?: ?imborasas (auk�?iausias �alyje � 6268,2 m), Kotopachis (antras pagal auk�t? veikiantis ugnikalnis �em?je � 5897 m), Iljinisa, Tungurahua, Pi?in?a, Kajamb?, Antisana, Sangajus ir kt.

�emumose b?dingas pusiaujinis klimatas. Amazonijoje temperat?ra vyrauja ~25-28 �C, per metus i�krenta iki 5000 mm krituli?. Pakrant?je klimatas kontrastingesnis d?l Peru srov?s ?takos. Vidutin? metin? temperat?ra nuo 23 �C pietuose iki 26 �C �iaur?je. Krituli? kiekis ma�?ja einant i� �iaur?s ? pietus. Kalnuose klimatas gerokai skiriasi priklausomai nuo auk�?io ir �lait? pad?ties. Kite per metus temperat?ra svyruoja tarp 10-19 �C, vidutinis krituli? kiekis 1200 mm.

? vakarus nuo kaln? tekan?ios up?s trumpos, vandeningos, priklauso Ramiojo vandenyno baseinui (Guajasas, Esmeraldasas), rytin?s dalies up?s priklauso Amazon?s baseinui (Putumajas, Napas, Kurarajus, Aguarikas, Pastasa, Tigr?). Didesni? e�er? n?ra (tik kalderiniai, senvag?s).

Pakrant?je b?dingos savanos, dr?gnieji mi�kai, mangrov?s, pietin?je dalyje � pusdykum?s. Kaln? �laituose auga dr?gnieji r?ko mi�kai, auk�tikalni? plynauk�t?se � step?s ir pievos. Orjent?je plyti Amazonijos d�iungl?s.

�

Ekonomika

Ekvadoro ekonomikoje dominuoja aptarnavimo sfera, ta?iau nedidelis procentas �alies gyventoj? dirba �em?s ?kyje. Maistui auginami ry�iai, bulv?s, manijokai, plantanais. Bananai, kava, kakava auginami pardavimui. Auginami galvijai, avys, kiaul?s.

�alyje yra �vejybos ir mi�ko pramon?s �akos. Taip pat maisto, medienos apdirbimo, turizmo, tekstil?s, chemikal? gamybos, �akos.

Nafta nuo seno yra pagrindinis Ekvadoro eksporto produktas, taip pat eksportuojami bananai, krevet?s, �uvies produktai, kava, kakava, mi�ko produktai, cukrus, ry�iai. Importuojami automobiliai, telekomunikacijos ?ranga. Pagrindiniai �alies main? partneriai yra JAV, Kolumbija, Peru, Venesuela, Brazilija.

�

Demografija

Pagal 2007 m. duomenis, 55 % Ekvadoro gyventoj? sudaro metisai, kurie yra mai�yti ispan? kolonist? ir vietini? ind?n? palikuonys. Ind?nai sudaro apie 24 % �alies populiacijos. 16 % gyventoj? yra baltaod�iai, nemai�yti ispan? kolonist? palikuonys ir imigrantai i� kit? Europos �ali?. Likusius 5 % sudaro ispan? atve�ti juodaod�iai vergai i� Afrikos. Be valstybin?s ispan? kalbos gyventojai vartoja ke?uj? ir �uar? kalbas, taip pat kai kurias vietines ind?n? kalbas.

95 % Ekvadoro gyventoj? yra Romos katalikai[1] ir dar 4 % � protestantai. Tiesa, kaimuose katalikyb? kartais yra susimai�iusi su vietiniais tradiciniais tik?jimais. Daugelis Ekvadoro festivali? ir kasmetini? parad? yra paremti religin?mis �vent?mis ir da�niausiai ? juos yra ?mai�omi ?vair?s ritualai bei simboliai.

Dauguma gyventoj? yra susitelk? centrin?se �alies provincijose palei And? kalnus arba netoli Ramiojo vandenyno kranto. Teritorijos ? rytus nuo kaln? yra apgyvendintos retai.[2] Did�iausi �alies miestai Gvajakilis (2 mln. gyventoj?) ir sostin? Kitas (1,4 mln.) savo dyd�iu smarkiai lenkia visas kitas Ekvadoro gyvenvietes.

�

Kult?ra

Ekvadoro kult?r? daugiausia nulemia metis? dauguma, kuriai b?dingas ind?ni�kos ir ispani�kos kult?r? mi�inys. Afrikieti�ka kult?ra juntamesn? vandenyno pakrant?s provincijose. Didel? dalis Ekvadoro ind?n? per?m? metisams b?ding? kult?r? ir ispan? kalb?, ta?iau Amazonijoje tebegyvena izoliuot? ind?n? tauteli? ir gen?i?.

Ekvadoro virtuv? gan skirtinga priklausomai nuo regiono � kalnuose b?dingi patiekalai i� ry�i?, kukur?z?, bulvi?, pauk�tienos, jautienos, j?ros kiauly?i?, pakrant?je gaminama daug patiekal? i� j?ros gerybi? (�uvies, kreve?i?, omar?), banan?, �em?s rie�ut?. D�iungl?se svarbiausias ingredientas � valgomasis manijokas.

XVI�XVIII a. �alyje susiformavo Kito meno mokykla, kurios atstovai Oswaldo Guayasam�n, Eduardo Kingman, Enrique T�bara, Estuardo Maldonado savo k?ryboje jung? tiek modernaus, tiek ind?ni�ko meno motyvus. �ymiausi �alies literat?ros atstovai yra Jorge Enrique Adoum, Jorge Carrera Andrade, Fanny Carri�n de Fierro, Luis Costales, Juan Montalvo ir kt.

Populiariausia sporto �aka Ekvadore � futbolas. Nors ir netur?dama ry�ki? �vaig�d�i?, Ekvadoro futbolo rinktin? du kartus dalyvavo pasaulio ?empionatuose, o LDU Quito klubas 2008 m. laim?jo �Libertadores� taur?. Nors afrikieti�kos kilm?s gyventoj? �alyje nedaug, b?tent jie sudaro did�i?j? dal? rinktin?s nari?. �alyje taip pat gan populiarus tenisas, regbis, buli? kautyn?s bei vietinis tinklinio variantas. Olimpin?se �aidyn?se Ekvadorui aukso medal? yra peln?s ?jikas Jefferson P�rez.