Argentina

Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. Rep�blica Argentina) � antra pagal dyd? Piet? Amerikos valstyb? ir a�tunta pagal dyd? pasaulio valstyb?, i�sid?s?iusi tarp And? kaln? ir Piet? Atlanto vandenyno.

Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, ?ile ir Urugvajumi. U�ima 2 791 810 km� plot?. Be to, Argentina pretenduoja ? Falklando (Malvin?) salas, Piet? D�ord�ij? ir Piet? Sandvi?o salas bei 969 464 km� u�iman?i? Antarktidos dal? � Argentinos Antarktid?.

Argentina nusidriekusi i� �iaur?s ? pietus apie 3700 km, o i� ryt? ? vakarus � 1400 km. Argentina turi vien? eksklav?: Martino Garsijos sal?. Ji yra La Platoje, netoli Paranos ir Urugvajaus upi? santakos, Urugvajaus teritoriniuose vandenyse, 3,5 km nuo Urugvajaus pakrant?s, prie�ais nedidel? Martin ?iko miest?. 1973 m. Argentina ir Urugvajus pasira�? teisin? susitarim? d?l �ios salos ir nutrauk? sen? konflikt?. �i sala u�ima 2 km� teritorij?, o joje gyvena apie 200 gyventoj?. Argentina rei�kia pretenzijas ? Antarktidos teritorij? � Argentinos Antarktid? (pastarosios pretenzijos de facto sustabdytos, ta?iau nepanaikintos, remiantis Antarktidos sutartimi[5], kuri? pasira�? ir kitos ? Antarktid? pretenzijas rei�kian?ios �alys; Argentinos interes? sritis Antarktidoje dalinai sutampa su ?il?s ir Jungtin?s Karalyst?s pageidaujamais sektoriais), kurioje yra ?k?r? nedidel? gyvenviet?.

�alis skirstoma ? 3 svarbiausias dalis: derlingas centrines lygumas ir svarbiausi? �em?s ?kio srit? � Pampas, at�iauri? plok�?iakalni? srit? pietuose � Patagonij? (su Ugnies �eme), bei vakariniu �alies pakra�?iu, ?il?s pasieniu besidriekian?i? And? kaln?juost?. Netoli Mendosos miesto yra auk�?iausia Piet? Amerikos vieta � Akonkagva (6960 m).

Lygumos ? pietus ir vakarus nuo Buenos Airi? (dr?gnosios pampos) yra vienos i� derlingiausi? pasaulyje. La Pampos ir San Luiso provincij? lygumos yra daug sausesn?s. Gran ?iako sritis �alies �iaur?je taip pat sausringa.

Patagonijos step?s, u�iman?ios Neukeno, Rio Negro, ?iubuto ir Santa Kruso provincijas, yra daugiausia sausringos ir �altos.

Svarbiausios Argentinos up?s yra Paragvajus, Bermechas, Koloradas, Urugvajus, o pati svarbiausia � Parana. Pastarosios dvi up?s prie� ?tek?damos ? Atlanto vandenyn?, sudaro mil�ini�k? La Platos estuarij?. Tarp �i? dviej? upi? ?siterpusi �em? vadinamaTarpupiu (Mesopotamija), ? kuri? ?eina Entre Rioso, Misioneso ir Korienteso provincijos.

Argentinoje klimatas einant i� �iaur?s ? pietus kei?iasi nuo tropinio iki subantarktinio.

Argentinoje sutinkama per 10 % pasaulio augal? ir gyv?n? r?�i?. Did�iausia gyv?n? ir augal? ?vairov? yra �alies �iaur?s rytuose. Argentinos nacionalinis gyv?nas � pauk�tis krosnius (Furnarius). Nacionalin? g?l? � Argentinin? raud?n?.

Ekonomika

Argentina daugiausia naudos turi i� gamtini? resurs?, gerai i�silavinusios visuomen?s, ? eksport? orientuoto �em?s ?kio bei ?vairialyp?s pramon?s. �alyje istori�kai susiformavo plati vidurinioji klas?, kas yra neb?dinga daugeliui Lotyn? Amerikos �ali?. Visgi per pastar?j? de�imtmet? �alis tur?jo nema�ai problem? d?l infliacijos, u�sienio skol?, kapitalo nutek?jimo ir biud�eto deficito.

Nuo 1970 m. Argentinai prad?jo kauptis u�sienio skolos, prad?jo kamuoti didel? infliacija. 1991 m. Argentinos pesas buvo susietas su JAV doleriu ir buvo apribotas pinigin?s baz?s augimas. Vyriausyb? prad?jo prekybos liberalizacij?, dereguliacij? irprivatizacij?. Infliacijos rodiklis krito ir BVP prad?jo augti, ta?iau pernelyg skubotos pertvarkos ir reform? klaidos prived? iki ekonomin?s kriz?s 2001 m.

Ekonomikos augimas 2000 metais buvo neigiamas ir sudar? -0,8 %, kuomet vidaus ir u�sienio investuotojai neigiamai vertino vyriausyb?s galimybes i�mok?ti skolas ir i�laikyti esam? fiksuot? peso ir JAV dolerio kurs?. Ekonomin? pad?tis ypa? pablog?jo 2001 m., neribotai leid�iant valstyb?s obligacijas, masi�kai atsiimin?jant ind?lius i� bank? ir ma�?jant vartotoj? bei investuotoj? pasitik?jimui. Vyriausyb?s siekiai panaikinti deficit?, stabilizuoti bank? sistem? ir atgaivinti ekonomikos augim? pasirod? ne?gyvendinami ir susid?r? su dar rimtesn?mis problemomis. Fiksuoto Argentinos peso palaikymo kurso su JAV doleriu buvo atsisakyta 2002 m. saus?, tod?l peso kursas vasar? nukrito. Rezultatas buvo toks, kad realusis BVP 2002 m. nukrito -10,9 %, ta?iau metams ?pus?jus, ekonomin? situacija stabilizavosi. 2003 ir 2004 m. BVP kilo po 8 %, ma�?jant nedarbui ir infliacijos tempams.

2005 m. ekonomin? situacija pager?jo, ta?iau i�liko didelis nedarbas ir skurdas, ypa? Buenos Airi? priemies?iuose. Nepaisant to, Argentina yra labiausiai i�sivys?iusi Lotyn? Amerikos �alis. Ji turi did�iausi? BVP/1 gyv., industrializacijos, i�silavinimo rodikl? regione. Pla?iai i�vystyta telekomunikacij? sistema, spar?iai diegiamas internetas. 2002 m. skurdo lygis buvo 57 %, 2005 m. � 33,8 %. Bedarbyst?s lygis krito nuo 25 % 2002 m. iki 10,2 % 2005 m. Pastebimas ry�kus ekonominkos augimas: 2003 m. � 8,9 %, 2004 m. � 9 %, 2005 m. � 9,5 %, 2006 m. smuktel?jo iki 7 %.

Gyventojai

Skirtingai nuo daugumos Piet? Amerikos valstybi? (bet pana�iai kaip ir Urugvajuje), dauguma Argentinos gyventoj? yra europie?i? palikuonys. Gyventoj? daugum? sudaro ispan? kolonist? palikuonys bei v?lesniais laikais imigrav? italai ir ispanai. 97 % gyventoj? yra baltaod�iai.

Vietiniai ind?nai, kuri? yra ~0,5 mln., ir metisai daugiausiai gyvena �iaurin?se, �iaur?s vakar? ir pietin?se provincijose. 2001 m. duomenimis, 2,8 % Argentinos nam? ?ki? gyvena bent vienas asmuo, save priskiriantys ?iabuvi? grupei. Tai Korienteso provincijoje gyvenantys gvaraniai, �alies �iaur?s vakaruose gyvenantys ke?ujai, taip pat yra mapu?i?, mokovi ir kt.

Did�iausios europie?i? imigrant? bangos atvyko ? Argentin? XIX am�iaus pabaigoje ir XX am�iuje. Patagonijos ?iubuto sl?nyje gyvena daug velsie?i? kilm?s gyventoj?, kurie i�laiko Velso kult?r?. Kitos didesn?s imigrant? grup?s atvyko i� Vokietijos,Pranc?zijos (apsigyveno pagrinde Buenos Air?se), Skandinavijos (ypa? �vedijos), Jungtin?s Karalyst?s ir Airijos (Buenos Air?se ir Patagonijoje), Ryt? Europos (Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Kroatijos, Rumunijos, Serbijos). Argentinoje yra did�iausia Lotyn? Amerikoje �yd? bendruomen? (daugiausia i� Ryt? ir �iaur?s Europos). Argentinoje gyvena nedidel? lietuvi? bendruomen? (daugiausia Aveljanedoje).

Paskutin? de�imtmet? ? Argentin? atvyksta vis daugiau imigrant? i� kaimynini? �ali? (neretai nelegaliai): Peru, Paragvajaus, ?il?s, Bolivijos. XX am�iaus 10-ame de�imtmetyje imigracija i� kit? Lotyn? Amerikos �ali? siek? nuo 2 000 000 iki 4 000 000 �moni?. Pagal 2001 m. statistik? [6] ~750 t?kst. �alies gyventoj? neturi pilietyb?s dokument?.

Argentinoje gyvena (pagrinde Buenos Air?se) nedidelis imigrant? i� Azijos skai?ius. Daugiausia atvyk?li? yra i� Japonijos, Kor?jos, Kinijos, Indijos.

Urbanizacija

Apie 2,7 mln. gyventoj? gyvena autonominiame Buenos Airi? mieste ir apytiksliai 11,5 mln. Did�iosiose Buenos Air?se, kuri yra viena did�iausi? pasaulyje miest? konglomeracij?. Kartu su metropolin?mis teritorijomis antras ir tre?ias pagal dyd? Argentinos miestai, Kordoba ir Rosarijas, turi atitinkamai 1,3 ir 1,1 mln. gyventoj?. Miestuose gyvena apie 88 % �alies gyventoj?.

Dauguma imigrant? i� Europos (did�iausios imigracijos bangos buvo I ir II pasaulini? kar? metais) apsigyveno miestuose, kuriuose lengviau gal?jo ?sigyti darb?, i�silavinim?, kas leido jiems tapti viduriniosios klas?s atstovais. Nuo 1930 m. dauguma kaimo gyventoj? prad?jo keltis ? miestus.

XX a. 10-ame de�imtmetyje, kai buvo panaikinti kai kurie gele�inkeli? mar�rutai, nusilpo vietin? pramon? bei suma�?jo eksportas, daug nedideli? provincij? miest? tapo �miestais vaiduokliais�. Did�i?j? miest? apylink?se spar?iai prad?jo augti l?�nynai (villa miseria), apgyvendinti skurd�i? �emutin?s klas?s atstov?, atvyk?li? i� periferijos, taip pat imigrant? i� kaimynini? �ali?.

Dauguma Argentinos miest? turi ry�ki? europieti�k? bruo�?, kadangi juose didel? ?tak? tur?jo imigrantai i� Europos. Daug miest? pastatyta taip, kaip Ispanijoje � apie centrin? aik�t? (plaza). Katedra ir svarbiausi vald�ios pastatai pastatyti prie�ais aik�t?. Miest? planavimo sistema vadinama damero (�achmatin?), kadangi miestus sudaro kvadratin?s formos kvartalai. Ta?iau kai kurie v?lesn?s statybos miestai (pvz., La Plata) turi modernesn? i�planavim?.

Did�iausi Argentinos miestai pagal gyventoj? skai?i? yra �ie: Buenos Air?s, Kordoba, Rosarijas, Mendosa, La Plata, Tukumanas, Mar del Plata, Salta, Santa F? ir Bahija Blanka.

Kalba

Vienintel? valstybin? Argentinos kalba yra ispan?. Ta?iau Korienteso provincijoje valstybin?s kalbos status? turi ir gvarani? kalba.

Kai kurie imigrantai ir vietiniai gyventojai (ind?nai) yra i�laik? savo kalbas. Dauguma Patagonijoje gyvenan?i? i�eivi? i� Velso kalba velsieti�kai. Vokie?i? kalb? galima sutikti Patagonijoje, Kordobos provincijoje, Buenos Air?se. �alies sostin?je da�nai galima i�girsti kalbant angli�kai, itali�kai, pranc?zi�kai, rusi�kai, Ryt? Azijos kalbomis. Argentinoje yra did�iausias pasaulyje ispanakalbi?, vartojan?i? voseo (vos naudojama vietoje t�, yra ir kit? ne?prast? veiksma�od�i? jungim?) skai?ius. Pla?iai vartojamas La Platos dialektas (ypa? aplink La Plat?).

Fonetin?s studijos parod?, kad Buenos Airi? gyventoj? kalba artima ital? kalbos Neapolio dialektui, kadangi ?ia ypa? jau?iama ital? kalbos ?takos. D?l imigracijos sostin?je i�plito lunfardo slengas.

Religija

Argentina � krik�?ioni�ka �alis. 93 % Argentinos gyventoj? save laiko Romos katalikais. Katalikyb? taip pat pabr?�ia �alies konstitucija. Nuo XX a. 9-ojo de�imtme?io vis didesn? ?taka ?gauna protestant? ba�ny?ios (3,5 mln. � 10 %). Mormon? krypties atstov? yra apie 330 t?kst. (7 pagal gausum? bendruomen? pasaulyje).

Argentinoje yra did�iausia Lotyn? Amerikoje jud?j? bendruomen? (2 % �alies gyventoj?). Yra nedidel? musulmon? bendruomen?.

Kult?ra

Argentinos kult?ra � europieti�kos ir Lotyn? Amerikos kult?r? mi�inys. Buenos Air?s yra negin?ijamai europieti�kiausias Piet? Amerikos miestas ir daugelio vertinamas kaip kult?rin? �emyno sostin?. Miestas kult?ri�kai papildomas imigrant? i� Europos.

Argentina turi turting?, pasaulyje i�gars?jusios literat?ros istorij?, tarp j? vien? i� geriausiai kritik? vertinam? XX a. ra�ytoj? Jorge Luis Borges.

Argentinos kinas pasiek? tarptautin? pripa�inim? su tokiais filmais, kaip �Oficiali Istorija�, �Devynios Karalien?s� ar �Iluminados por el Fuego�. Antra vertus, �ie filmai populiarumu negal?jo var�ytis su Holivudo fimais. Nepaisant to, Argentinos filmai pripa�?stami tarptautiniuose kino festivaliuose (pvz., Kanuose). Mar del Platos miestas taip pat organizuoja kino festivalius.

Argentinos maistas buvo paveiktas ispan?, ital?, vokie?i?, pranc?z? ir kit? Europos �ali? virtuvi?. Argentina turi didel? pagrindini? maisto produkt? (isp. Comidas t�picas) ?vairov?: empanadas � kim�ta te�la, locro � jav?, pup?, m?sos, kumpio, svog?n?, moli?g? mi�inys, chorizo � de�ra su a�triais prieskoniais. Argentinos lauko virtuv? (isp. Asado argentino) gars?ja pasaulyje m?sos paruo�imo ?vairove. Tradicinis g?rimas (ypa? �alies �iaur?je) � mat?s arbata.

Muzika

Argentina i�gars?jo pasauliui suteikdama nauj? muzik? ir �ok? � tango. U�sienie?iams tango asocijuojasi tik su �okiu, ta?iau tik kartu su muzika ir daina (da�niausiai atliekama lunfardo slengu) Argentinoje yra ?sivaizduojamas tango. Dabar populiarus naujasis tango, kurio pradininkas � Astor Piazzolla.

Nuo 1970 m. Argentinoje tapo populiarus rokenrolas. Rokenrolas ir pop muzika var�?si viena su kita d?l populiarumo, tod?l i�kilo daug garsi? ir vieno ir kito stiliaus grupi? bei kompozitori?. Argentinos rokas populiarus tarp jaunimo.

Buenos Air?s yra techno ir elektronin?s muzikos sostin? Lotyn? Amerikoje. Europos klasikin? muzika taip pat atstovaujama Argentinoje. Svarbiausias �ios muzikos centras � Col�n teatras Buenos Air?se. �alis taip pat turi visame pasaulyje garsi? kompozitori? ir daininink?.

�vent?s

Argentinie?iai pa�ymi nema�ai istorini? �ven?i?: Gegu�?s revoliucij? (gegu�?s 25 d.), Nepriklausomyb?s dien? (liepos 9 d.), Malvin? dien? (baland�io 2 d.) bei Atminties dien? (kovo 24 d.). Taip pat �ven?iama Valstybin?s v?liavos diena (bir�elio 20d.), Mokytojo diena (rugs?jo 20 d.), Jos� de San Mart�n diena (rugpj??io 17 d.). �ven?iamos ir tarptautin?s �vent?s � Darbinink? diena, Kolumbo diena, bei religin?s � Kal?dos, Marijos Dangun ?mimas, Velykos.

Sportas

Futbolas yra populiariausias sportas Argentinoje, kurios rinktin? dukart buvo pasaulio futbolo ?empione ir olimpinio aukso medalininke, o taip pat 14 kart? � Copa Am�rica nugal?toja. Vir� 540 000 �moni? (arba 1 i� 25 vyr?) u�siregistrav? kaip futbolo �aid?jai;[8], nors �is sportas populiar?ja ir tarp mergin? bei moter?, kurios nuo 1991 m. pa?ios organizuojasi nacionalinius turnyrus, o 2006 m. yra tapusios P. Amerikos ?empion?mis. Futbolas populiarus ir u� �alies rib? � 2008 m. 1095 argentinie?i? futbolininkai profesionalai �aid? 63-ose �alyse.[9] Argentinos futbolo mokykla i�augino tokius futbolininkus kaip Diego Maradona, Gabriel Batistuta, Lionel Messi ir kt. 1978 m. Argentinoje vyko XI pasaulio futbolo ?empionatas.

Tinklinis ir krep�inis �alyje taip pat populiar?s; daug krep�inink? �aid�ia NBA ir Europos lygose, �alis turi stipri? vyr? rinktin?, 2004 m. vasaros olimpiadoje laim?jusi? auks?, 2008 m. olimpiadoje � bronz?. �iuo metu Argentina FIBA s?ra�e pirma. �alis taip pat turi stipri? regbio komand?, �Los Pumas�, kuri? dauguma �aid?j? �aid�ia Europos komandose ir kuri oficialiuose tarptautiniuose regbio reitinguose yra �e�ta.

Kiti �alyje populiar?s sportiniai �aidimai � �ol?s riedulys (ypa? tarp moter?, �r. Las Leonas), golfas ir buriavimas.