Gvatemala

Gvatemalos Respublika (Gvatemala) � valstyb? Centrin?je Amerikoje, �iaur?s Amerikos �emyne. Ribojasi su Meksika �iaur?je, Belizu �iaur?s rytuose, Hond?ru ir Salvadoru pietry?iuose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karib? j?ra.

�alis �ymi savo istoriniu palikimu, gamtine ?vairove ir gyvomis senosiomis vietini? gyventoj? tradicijomis.

Gvatemala � kalnuota �alis, kurioje da�ni �em?s dreb?jimai ir ugnikalni? i�siver�imai. ?ia i�lik?s did�iausias Centrin?je Amerikoje dr?gn?j? atogr?�? mi�k? masyvas.

Pietvakariniu �alies pakra�?iu driekiasi Kordiljer? kalnai, sudarantys 1000-3000 m auk�?io auk�tumas. Du pagrindiniai kalnag?briai driekiasi per vis? �al?. �iaur?je st?ksantys kalnai smarkiai apir?, bet kai kurios vir�?n?s vis dar siekia 3000 m auk�?io. Pietin?s dalies kalnai jaunesni, i� 30 juose esan?i? ugnikalni? trys veikiantys. Auk�?iausia �alies ir visos Centrin?s Amerikos vir�ukaln? � Tachumulkas (4271 m). Svarbiausi �alies veikiantys ugnikalniai � Akatenangas, Santa Marija,Pakaja, Fuegas, Atitlanas. Siauroje lygumoje palei Ramiojo vandenyno pakrant? �em? labai derlinga nes vulkaniniais pelenais susimai�?s dirvo�emis nuo kaln? buvo nuplautas �emyn. Gvatemalos �iaur?je plyti 150�250 m auk�?io Peteno baseinas kuriame i�plit? karstiniai rei�kiniai. �alis yra Karib? ir �iaur?s Amerikos plok�?i? sand?roje. �i? sand?r? �ymi Motagvos l?�is � daugelio �em?s dreb?jim? epicentras.

B?dingas klimatas � subektvatorinis. Kadangi �alies pavir�ius labai nevienodas, temperat?ros gan skirtingos. Ramiojo vandenyno pakrant?je vidutin? temperat?ra yra 30 �C, o plynauk�t?se, i�kilusiose daugiau kaip 1800 m, ?prasta temperat?ra � nuo 10 �C iki 16 �C. Per metus i�krenta nuo 500�1000 mm krituli? pietvakariuose iki 2000�2500 mm kalnyne. I� Karib? j?ros kartais atslenka galingi uraganai. �alos pridaro ne tik j? sukelti potvyniai, bet ir auk�tum? �laituose kylan?iosnuo�liau�os.

Didesnioji dalis Gvatemalos upi? priklauso Atlanto vandenyno baseinui; tai Motagva, Pasjonas (Usumasintos i�taka), Duls?, Polo?ikas. Ramiojo vandenyno baseino up?s trumpos ir vandeningos. Kalnuose telk�o nema�ai vulkanini? e�er?, i� kuri? did�iausias � Atitlanas. Petene daug karstini? e�er?, maj? vadinam? senotais (Peten Ica, Pete�batunas, Ja�ha). Rytuose telk�o nema�as Isabalio e�eras.

�iaur?s rytin? Gvatemalos dal?, ypa? Peteno lygumas, dengia dr?gnieji atogr?�? mi�kai. Auk�tumose b?dingi pu�? ir ?�uol? s?�alynai, kr?mynai, Ramiojo vandenyno pakrant?je � savanos, kr?mynai. �alis pasi�ymi didele gamtine ?vairove, 13,5 % augal? ir 6,7 % gyv?n? r?�i? yra endemin?s. Gamtai apsaugoti ?kurta daug nacionalini? park? ir gamtos draustini?.

�

Ekonomika

D?l ilg? kar? Gvatemalos ekonomin? pad?tis sunki. �alis priskiriama skurd�iausi? Lotyn? Amerikos �ali? de�imtukui. Daugiau negu pus? Gvatemalos gyentoj? gyvena �emiau skurdo ribos. Didel? dal? �alies pajam? sudaro emigrant? siuntos.

Gvatemalos ekonomika remiasi �em?s ?kiu. Perdirbamas cukrus, apranga, daugiausia skirta JAV. Kasamas cinkas ir �vinas, taip pat yra nikelio ir naftos telkini? �alies �iaur?je. �alies rytuose kasamas nefritas.

Turizmas � viena spar?iausiai pl?tojam? Gvatemaloje ?kio �ak?. Kasmet per sausaj? sezon? Gvatemal? aplanko 850 000 turist?, daugiausia i� JAV ir Meksikos. Vaizdingi Tikalio, vieno i� seniausi? maj? miest?, griuv?siai.

Eksportuojamas cukrus, nafta, kava, ?vair?s vaisiai ir dar�ov?s. Importuojamas kuras, ?vair?s ?rengimai, transporto ?ranga, statybin?s med�iagos, tr?�os. Pagrindiniai �alies main? partneriai yra JAV, Salvadoras, Meksika.

�

Demografija

2007 m. Gvatemaloje gyveno beveik 13 mln. gyventoj?. Apie 40 % j? sudaro metisai, baltieji (ispan?, ital?, vokie?i?, arab? kilm?s) � 16 %, ind?nai � 40 %. Yra negausios juodaod�i?, garif?n?, azijie?i? bendruomen?s. Gvatemala viena labiausiai ind?ni�k? Amerikos �ali? (kaip ir Bolivija, Peru, Ekvadoras). Beveik visi ind?nai yra maj? kilm?s: ki?iai (9,1 %), kak?ikeliai (8,4 %), mamai (7,9 %), kek?iai (6,3 %) ir kt. majai (8,6 %). Daug gvatemalie?i? yra emigrav? ? kitas Amerikos �alis � JAV, Meksik?, Kanad?, Beliz?, Hond?r?. Nepaisant didel?s emigracijos, Gvatemalos gyventoj? skai?ius auga spar?iausiai visame Vakar? pusrutulyje.

Did�ioji dauguma gvatemalie?i? yra oficialiai krik�?ionys. Dominuojanti yra katalik? ba�ny?ia, kuriai priklauso daugiau nei pus? �alies gyventoj?. Protestanti�ki jud?jimai apima ~40 % gyventoj?. Tradicin? maj? religij? i�pa�?sta bent 1 % gyventoj?, ta?iau dauguma etnini? maj? praktikuoja sinkretin? tik?jim?, jungdami katalik? ir tradicinio tik?jimo elementus. Yra negausios budist?, musulmon? bendruomen?s.

Ispan? kalba yra vienintel? oficiali Gvatemalos kalba, ja, kaip pirm?ja ar antr?ja kalba �neka 93 % gvatemalie?i?. Ji yra gimtoji daugeliui metis?, miest? gyventoj?. Tuo tarpu kaimuose, tarp ind?n?, paplitusios maj? kalbos. I� viso, Gvatemaloje pripa�intos 23 tautin?s kalbos.

Sveikatos b?kl? ir �vietimo b?kl? �alyje n?ra gera � 39 proc. suaugusi?j? moter? nemoka nei ra�yti, nei skaityti.

�

Kult?ra

Gvatemalos kult?ra tai maj? ir ispani�kosios kult?ros sintez?. Po kra�to u�kariavimo ispan? kult?ra tapo dominuojanti, o maj? � laikyta primityvia, kaimieti�ka. Tik pasibaigus pilietiniam karui susidar? s?lygos platesniam maj? kult?ros pristatymui.

Audimas Gvatemaloje yra vienas i� tradicini? amat?. Aud�iama i� spalvot? si?l? ra�tais, kurie �imtus met? perduodami i� kartos ? kart?. Esama daugiau kaip 300 ?vairiausi? ra�t?, ir kiekvienas j? turi savo reik�m?.

Veikia plastini? men? mokykla. Gvatemala taip pat turi i�kili? ra�ytoj?, tame tarpe Nobelio premijos laureat? Migel? Anchel? Asturias?.

�alis pasi�ymi didele tradicin?s muzikos ?vairove. Nacionalinis instrumentas � marimba. Populiar?s �alyje muzikiniai stiliai � karib? muzika, salsa, punta, maj? liaudies muzika, latina pop, maria?i, rokas.

Gvatemalos virtuv? labai ?vairi ir skirtingai priklausomai nuo regiono. Dominuoja maj?, meksikie?i? kulinarin?s tradicijos. Daug patiekal? gaminama i� kukur?z?, vaisi?, pupeli?, ?vairi? vietini? dar�ovi?.