Dominikos Respublika
Dominikos Respublika (isp. Rep�blica Dominicana) � valstyb? Karib? j?roje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Hai?iu, u�iman?iu vakarin? salos pus?.
Dominikos Respublikos ekonomika devinta did�iausia tarp Lotyn? Amerikos ir antra did�iausia tarp Karib? ir Centrin?s Amerikos �ali?. Nors seniau gars?jusi cukraus gamyba, �iuo metu did�iausi? ekonomikos dal? sudaro paslaug? ir turizmo ekonomika.
Dominikos Respublika ?sik?rusi rytin?je antros pagal dyd? Did�i?j? Antil? salos Espanjolos dalyje. Ji dalijasi sal? su Hai?iu ma�daug 2:1 santykiu. Visos �alies plotas yra 48 442 km�, tai antra pagal dyd? �alis Antil? salose, po Kubos. �alies sostin? ir did�iausia metropolin? zona, Santo Domingas, ?sik?r?s pietin?je pakrant?je.
Dominikos Respublikai priklauso daug smulki? saleli? ir rif?, i�sibars?iusi? aplink Espanjol?. Dvi did�iausios salos netoli kranto yra Saona ir Beata. 100�200 km ? �iaur? nuo Espanjolos yra trys didel?s seklumos, kurios geografi�kai yra pietry?i?Baham? t?sinys: Mu?oro sekluma, Navidado sekluma ir Sidabro sekluma. ? jas Dominikos Respublika oficialiai parei�kusi pretenzijas.
�alies �emynin? dalis turi keturis svarbius kalnynus. Toliausiai �iaur?je driekiasi �iaurin? Kordiljera, kuri t?siasi nuo �iaur?s vakar? pakrant?s miesto Monte Kristi, esan?io netoli Hai?io sienos, iki Samanos pusiasalio rytuose ir eina lygiagre?iai su Atlanto vandenyno pakrante. Auk�?iausia dalis yra Centrin? Kordiljera. Ji palaipsniui driekiasi ? pietus ir pasibaigia �alia Asua miesto, Karib? j?ros pakrant?je. Centrin?je Kordiljeroje yra keturios auk�?iausios vir�?n?s Karibuose: Duart? (3098 m), La Pelona (3094 m), La Rukilja (3049 m) ir Piko Jak? (2760 m).
�alies pietin?je dalyje, ? pietus nuo Centrin?s Kordiljeros, yra dvi kitos sritys � Siera de Neiba, ir Siera de Bahorukas. Yra ir kit?, nedideli? kaln? masyv?, toki? kaip Ryt? Kordiljera, Siera Martin Garsija, Siera de Jamasa ir Siera de Samana.
Tarp vidurio ir �iaur?s kaln? yra derlingas Sibao sl?nis. �iame pagrindiniame sl?nyje yra Santjago miestas ir daugelis �alies �em?s ?kio sri?i?. O ma�iau produktyvus yra pusiau sausringas San Chuano sl?nis, ? pietus nuo centrin?s Kordiljeros. Dar sausringesnis yra Neibos sl?nis, ?siterp?s tarp Siera de Neibos ir Siera de Bahoruko. Enrikilijo baseinas yra �emiau j?ros lygio, su kar�ta, sausa, pana�ia ? dykum? aplinka. Yra ir kit? ma�esni? sl?ni?, toki? kaip Konstansa, Charabakoa, Vila Altagrasija ir Bonao.
Karib? j?ros pakrant?s lyguma yra did�iausia lyguma Dominikos Respublikoje. Kita didel? lyguma yra Asua lyguma. Keletas kit? ma�? pakrant?s lygum? yra �iaurin?je pakrant?je ir Pedernaleso pusiasalyje.
Keturios pagrindin?s up?s surenka vanden? i� daugelio Dominikos Respublikos kaln?. Jak? del Nort? yra ilgiausia ir svarbiausia Dominikos up?. Ji plukdo vandens pertekli? �emyn nuo Sibao sl?nio ir ?teka ? Monte Kristi ?lank? �iaur?s vakaruose.Junos up? apr?pina Vega Real? ir ?teka ? Samanos ?lank? �iaur?s rytuose. San Chuanas ?teka ? Jake del Sur?, kuri ?teka ? Karib? j?r? pietuose. Artibonitas yra ilgiausia Espanjolos up? ir teka ? vakarus per Hait?.
Yra daug e�er? ir pakran?i? lag?n?. Did�iausias e�eras yra druskingas Enrikilijo e�eras, telk�antis 40 metr? �emiau j?ros lygio (�emiausias ta�kas Karibuose). Kiti svarb?s e�erai yra Rinkono lag?na (g?lavandenis) ir Ovjedo lag?na (s?ravandenis).
Dr?gnuose kaln? �laituose auga dr?gnieji tropiniai mi�kai su vertingomis med�i? r?�imis, auk�tai kalnuose � pu�ynai. Sausringesn?se srityse auga lapus metan?i? med�i? mi�kai, savanos, kr?mynai. ?steigta keletas nacionalini? park? (Los Haitis?, Charagvos, Monte Kristi ir kt.).
�
Klimatas
Klimatas tropinis pasatinis. Vidutin? m?nesio oro temperat?ra lygumose yra 25�27 �C, kalnuose � 18 �C. Kar�tomis vasaros dienomis sl?niuose oras gali ?kaisti iki 40 �C, o �iem? kaln? vir�?n?se nukristi iki 0 �C. Krituli? kiekis � 1000�2000 mm per metus (Neibos sl?nyje tik 350 mm, Ryt? Kordiljeroje iki 2740 mm), lietingesnis laikotarpis trunka nuo gegu�?s iki spalio. Da�ni uraganai (da�niausiai tarp rugpj??io ir spalio, pietin?je pakrant?je).
�
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis � Dominikos Respublikos ekonomika.
�alies ?kis remiasi �em?s ?kiu. Nepaisant to, kad cukranendr?s yra pagrindinis �em?s ?kio produktas, cukraus produkcija pastaraisiais metais krito. Kiti �em?s produktai yra kava, medviln?, kakava, tabakas, ry�iai. �aliai svarbi kasybos pramon?, joje randama nikelio, boksit?, aukso, sidabro. Ekonomikai svarbus turizmas, kuriame dirba did�iausia dalis �alies darbo j?gos. Pagrindiniai �alies main? partneriai yra JAV, Meksika, Kolumbija.
�
Gyventoj? skai?ius
Bendras gyventoj? skai?ius Dominikos Respublikoje pagal 2007 m. Jungtini? taut? skai?iavimus siek? 9 760 000, kuris u�ima 82 viet? pagal gyventoj? skai?i? i� 193 pasaulio valstybi?. Tais pa?iais metais ma�daug 5 % �alies gyventoj? buvo daugiau kaip 65 met? am�iaus, o 35 % gyventoj? buvo jaunesni nei 15 met? am�iaus. �ioje �alyje 2007 metais 103 vyrams teko 100 moter?. Pagal JT, metinis gyventoj? skai?iaus augimas 2006�2007 m. buvo 1,5 %, numatomas gyventoj? skai?ius 2015 m. � 10 121 000.
Dominikos vyriausyb? apskai?iavo, kad gyventoj? tankumas 2007 m. buvo 192 gyv./km�, o 63 % gyventoj? gyvena miesto zonose. Piet? pakran?i? lygumos ir Sibao sl?nis yra tankiausiai apgyvendintos vietov?s visoje �alyje. Sostin?, Santo Domingas, tur?jo 3 014 000 gyventoj? 2007 m. Kiti svarb?s miestai Santjago de los Kabaljerosas (pop. 756 098), La Romana (pop. 250 000), San Pedro de Makorisas, San Fransisko de Makorisas, Puerto Plata, La Vega. Pagal Jungtines Tautas, miest? gyventoj? skai?iaus augimas 2000�2005 m. buvo 2,3 %.
�
Etnin? sud?tis
Etnin?je Dominikos Respublikos gyventoj? rasin?je sud?tyje yra apie 16 % baltaod�i?, 73 % mi�rios ras?s �moni? bei apie 11 % juodaod�i?. Mi�r?s �alies gyventojai yra didelis susimai�iusi? balt?j? ir juodaod�i?, bei ma�esne dalimi tain? rasi? palikimas. Pagal publikuotus 2010 metais tyrimus, nustatyta, kad 70 % Dominikos Respublikos gyventoj? turi afrikie?i? ir 15 % tain? genus. Taip pat �alyje yra didel? haitie?i? ma�uma bei ma�esn?, bet taip pat reik�minga ryt? azijie?i? (daugiausia etnini? kin? ir japon?) ma�umos. Kitas etnines grupes �alyje sudaro i� Artim?j? Ryt? ir Europos kil? �mon?s (daugiausia libanie?iai, palestinie?iai ir Sirijos imigrant? palikuonys), ispanai, Vokietijos �ydai, sefardai �ydai, vokie?iai,italai, �veicarijos i�eiviai, portugalai, britai, olandai, danai, vengrai, pranc?zai, airiai, korsikie?iai bei amerikie?iai.
�
Religijos
Dominikos Respublikoje yra 95,2 % krik�?ioni?, ?skaitant 88,6 % katalik? ir 4,2 % protestant?. Naujausia, bet nedidelio masto imigracija ir prozelitizmas (pastangos atversti ? kit? religij?), atne�? ? �al? kit? religij?. �iuo metu 2,2 % vis? Dominikos respublikos gyventoj? yra spiritistai, 0,1 % � budistai, 0,1 % � Bahaj? tik?jimo, 0,02 % � musulmonai, 0,01 % � jud?jai ir 0,1 % � Kinijos liaudies religij? atstovai.
Tauta turi du �ventus glob?jus: �Nuestra Se�ora de la Altagracia� yra Dominikos tautos glob?ja ir �Nuestra Se�ora de las Mercedes� yra Dominikos Respublikos glob?ja.
Katalik? ba�ny?ia prad?jo prarasti populiarum? XX a. pr., �alyje ?m? daug?ti protestant?. Truchilijo valdymo laikais ba�ny?iai taikytos represijos. Judaizmas atsirado Dominikos Respublikoje XX a. vid. Antrojo pasaulinio karo metu, grup? �yd?, i�sigelb?j? nuo Vokietijos naci?, pab?go ? Dominikos Respublik? ir ?k?r? Sosua miest?. Jis iki �iol liko �yd? centru.
