Nikaragva
Nikaragvos Respublika (Nikaragva) � valstyb? Centrin?je Amerikoje. Tai did�iausia, bet re?iausiai apgyvendinta Centrin?s Amerikos valstyb?. Ribojasi su Hond?ru �iaur?je, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karib? j?ra ir Ramiuoju�
Nikaragvos gamtovaizdis ?vairus ir skirtingose �alies vietose nevienodas. Rytin? Nikaragvos dalis, skalaujama Karib? j?ros, vadinama Moskit? Krantu. �is regionas � 70 km plo?io pakrant?s �emuma, i� dalies apaugusi dr?gnuoju atogr?�? mi�ku. ?ia daug lag?n? ir upi? delt?. Vakar? Nikaragvos klimatas sausesnis, ten didum? ploto u�ima savanos ir tarpais auga mi�kai. Tarp �i? region? driekiasi dvi ilgos kaln? grandin?s, kuriose yra daugiau nei 40 ugnikalni?(Konsepsjono ugnikalnis, Masajos ugnikalnis, Momotombas, San Kristobalio ugnikalnis ir kt.). Da�ni �em?s dreb?jimai. Auk�?iausia �alies vieta yra �iaur?je (Mogotonas � 2107 m).
Nikaragvos pietuose yra did�iul? ?duba su Managvos ir Nikaragvos e�erais (pastarasis did�iausias e�eras Centrin?je Amerikoje). Nikaragvos e�eras 177 km ilgio, o jo plotis pla?iausioje vietoje � 58 km. E�ere yra daugiau kaip 400 sal?, kurios traukia turistus (Ometep?, Solentinam?, Sapatera). Tai vienintelis g?lo vandens e�eras, kuriame veisiasi j?r? �uvys, kaip antai kard�uv?s ir rykliai. Tyrimai rodo, kad �ios �uvys ? e�er? atplaukia i� Karib? j?ros San Chuano upe, viena i� keturi? did�iausi? i� e�ero i�tekan?i? upi?. �iauriniu pakra�?iu teka ilgiausia up? �alyje � Kokas. Dauguma Nikaragvos gyventoj? ?sik?r? �emumose tarp Ramiojo vandenyno ir Nikaragvos bei Managvos e�ero krant?. �io regiono dirvo�emis derlingas, ?ia auginama medviln?, kukur?zai, ry�iai, bananai ir pupel?s vietos rinkai bei eksportui.
�
Gamta
Nikaragvos gamta pasi�ymi didele biologine ?vairove d?l skirting? buveini? (mi�k?, upi?, e�er?, kaln?) gausos. �alyje aptinkama daugiau nei 1050 gyv?n? ir 7590 augal? r?�i?, apie 70 i� j? yra endemin?s.
Mi�kai Nikaragvoje u�ima 26 % sausumos ploto, ta?iau spar?iai kertami. 1990�2010 m. laikotarpiu j? suma�?jo beveik tre?daliu.
�
Klimatas
Nikaragvos klimatas � subekvatorinis. Vidutin? temperat?ra auk�ta (26?28 �C), ma�ai svyruojanti. Dr?gnasis met? laikas trunka nuo gegu�?s iki spalio. Kai kuriose �alies vietose per metus i�krenta daugiau kaip 3100 mm krituli?. Ryt? Nikaragv? da�nai nusiaubia uraganai. 1998 m. uraganas �Mi?as� (nuniokoj?s ir Salvador? bei Hond?r?) sunaikino �alies banan?, cukranendri? ir kavos pupeli? derli?, o daugiau kaip 1800 Nikaragvos gyventoj? �uvo.
�
Ekonomika
�em?s ?kis Nikaragvoje visada buvo svarbus, bet dabar aptarnavimo sferoje dirba daugiau �moni? nei �em?s ?kyje. Pagrindiniai �em?s ?kio pelno produktai yra kava, bananai, medviln?, ry�iai, cukranendr?s.
Nikaragvos pramon? apdirba �em?s ?kio produktus, gamina aprang?, avalyn?, chemikalus, ?vairius mechanizmus, gaminius i� metalo, tekstil?s produktus, perdirba naft?.
Eksportuojami rie�utai, kava, jautiena, j?ros g?ryb?s, tabakas, auksas, cukrus. Importuojamos plataus vartojimo prek?s, ?rengimai, naftos produktai. �alies pagrindiniai main? partneriai yra JAV, Salvadoras, Kosta Rika.
�
Demografija
2010 m. Nikaragvoje gyveno beveik 5,9 mln. �moni?. 69 % gyventoj? yra metisai, 17 % � baltieji, 5 % � ind?nai (miskitai, sumai, matagalpai, ramai), 9,0 % � juodaod�iai, garifunai ir kt. Dauguma gyventoj? susitelk? �alies vakaruose, teritorijoje tarp e�er? ir Ramiojo vandenyno. Ten gyvena daugiausia ispanakalbiai metisai. Mi�kingas ir pelk?tas Moskit? krantas gyvenamas retai, ten yra i�likusios ind?n? bendruomen?s. Ten pla?iai vartojamos kreolin?s angl? kalbos formos, yra nema�a juodaod�i? populiacija.
Nikaragvoje oficiali religija n?ra nustatyta, ta?iau did�ioji dauguma gyventoj? yra krik�?ionys: 58,5 % � katalikai, 21,6 % � evangelikai, 1,6 % � Moravijos ba�ny?ios sek?jai, 0,9 % � Jehovos liudytojai. 1,6 % gyventoj? (daugiausia imigrant?diasporos) i�pa�?sta kitus tik?jimus � islam?, judaizm?, budizm?. 15,7 % Nikaragvos gyventoj? sav?s nepriskiria jokiai religijai.
D?l pilietinio karo ir ekonomini? prie�as?i? daug i� Nikaragvos kilusi? �moni? dabar gyvena u�sienyje: daugiausia JAV ir Kosta Rikoje, taip pat Vakar? Europoje, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, Salvadore.
�enkli Nikaragvos gyventoj? dalis gyvena skurde, negauna reikiamo medicininio aptarnavimo. Nors ra�tingumas Nikaragvoje yra �emiau 70 %, �enkli pa�anga padaryta ? vald�i? at?jus sandinistams. Somosos diktat?ros laikais ra�tingumas tesiek? 50 % (pras?iausias Lotyn? Amerikoje), bet sandinist? atliktos �vietimo reformos leido pagerinti situacij?. 2005 m. 7 % nikaragvie?i? tur?jo auk�t?j? i�silavinim?[5]. Ind?n? bendruomen?s turi galimyb? gauti i�silavinim? gimt?ja kalba.
�
Kult?ra
Nikaragvos, kaip ir daugelio kit? Lotyn? Amerikos �ali?, kult?ra susidar? susimai�ius europie?i? (ypa? ispan?), ind?n? ir juodaod�i? kult?roms. Karib? j?ros pakrant? d?l savo etnin?s sud?ties ir ilgo brit? valdymo kult?ri�kai artimesn? Karib? j?ros saloms. Svarbi liaudies kult?ros dalis yra ?vairios religin?s �vent?s, spalvingi karnavalai, populiari muzika yra pop muzika, salsa, ba?ata, merenga, kumbija. Grojama marimba, gitaromis.
I� Nikaragvos kil? nema�ai ra�ytoj?, poet?. Garsiausiu �alies ra�ytoju laikomas modernistas Rub�n Dar�o. Satyrin? drama El G�eg�ense, kilusi dar i� ikikolumbini? laik? yra ?traukta ? UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo s?ra�?.
Prie�ingai nei daugelyje Lotyn? Amerikos �ali?, Nikaragvoje populiariausias sportas yra ne futbolas, o beisbolas. �alies beisbolo rinktin? yra kelet? kart? laim?jusi apdovanojimus pasaulio ?empionate, 1996 m. dalyvavo olimpin?se �aidyn?se. Keletas Nikaragvos beisbolinink? yra �aid? MLB (�ymiausias � Dennis Mart�nez). Taip pat populiarus boksas. Futbolas, krep�inis populiarumo susilaukia ma�iau.
